Pasivaikščiojimai

sausio pusnys

sausio nuotykių pirma dalis

 

pirma žiema per kokius 6 metus (?) (pamenu tokią vieną sneiguotą dieną prieš kelis metus ir prieš tai hmn gal prieš mano atvykimą į Vln kažkada?..)

pamėgau sniegą

ir net žiemą

labai mėgstu žiūrėti, kaip sninga

 

tokios aplinkybės – kai sniegas laikosi medžiuose – yra mano mėgstamiausias fotografuoti, o sausį tokių dienų buvo non-stop

 

taigi

 

pirmosios dienos dar buvo besniegės, netyčia atradau kietą dviračių taką, tiksliau, susikūriau trasą 😎

čia susižvalgome su mielu kačiuku pro langą

 

ir dar tas magiškas rūkas, kuris visada būna magiškas

 

pasislėpusi Napaleono kepurė

 

berods tik trečiąją dieną pradėjo pagaliau snigti ir Kaune! (nors taip minimaliai, kai kitur sakė buvo daug, naudojo kastuvus ir pan.)

čia tas šlapias sniegas

ir dar visur ant medžių

 

mėnesio pradžioje nutiko daug ratų ir podkestų vietiniame Ąžuolyne

 

~

 

o vieną savaitgalį kaip reikiant pasnigo

 

štai taip gražiai! ėjom žiūrėti į šilą

 

traukinys kaip visada vietoje ir laiku

 

❤️

 

sniegas visur

 

vėl sutikom gulbių gauja ir va

 

~

 

ryte matau tokį vaizdą, visur taip gražiai balta ir šviečia!

 

išėjau atlikti dviejų misijų, pakeliui prisižiūrėjau varveklių, sniego…

 

Vilnelė

 

pirma misija: nuėjus beveik 2 km ir 20 min pastovėjus eilėje gavau pašto ženklą! jė! (dabar tikiuosi, kad atvirukas pasieks gavėją…)

antra misija: nuėjau kitus beveik 2 km ir neradau, ko reikėjo (radau vėliau kitur!)

 

visada patinka pažiūrėti į Rokantiškių piliakalnį, ypač šitoj gatvelėj

 

dar panašiai kilometrų tą pačią dieną nuėjau, truputį čiuožiau, žiūrėjau į antis, čia N. Vilnios įžymybių apžiūra vyksta

 

taip apšviesta ir tokie debesys! 😮

 

~

 

vieną vakarą sutikau jubilijatę

planavome nueiti į  Vingį, bet vis tik pažiūrėjome į jį tik iš kitos upės pusės ir pasiekėme tiltą (minus trylika berods su vėjuku)

paaugęs Spirgis (Naminis, Laukinis, 3) – super pasiutęs kačiukas

 

dviese

 

šeimyninis gyvenimas

 

~

 

kitądien su J. sutarėme paklampoti po pusnis

ir toks žydras dangus buvo!

 

pasislėpusios laiptų pakopos

 

jaukioji panorama, taip vaisku ir viskas taip gerai matosi, net Liepkalnis!

 

meniškas varveklis-padaras

 

 

su kepurėlėmis

 

keitėmės mindūnių vaidmenis aka kas mins pusnis iki kelių pirma

 

selfis ant Pūčkorių piliakalnio

 

deginomės saulutėje, gėrėme skanią J. arbatą ir dar skanesnius jos sausainius

o kuprinėms irgi patiko ši vietukė (dvi šakos pagal spec. užsakymą)

 

vietinis kaimynų katinas irgi deginasi

 

pakeliu užuolaidą, kad kuo daugiau šviesos matytųsi ir justųsi

jauku

 

~

 

vėliau – toliau tyrinėjamo čiuožinėjimo galimybėss, čia

saulė su sniegu ant medžio šakų

 

model

 

taip gražiai sniegas medžiuose (gal tik kokį šeštą kartą tai rašau ir dar rašysiu antroje dalyje ir t. t., kol sniegas nesibaigs turbūt)

 

rogutės yra super. dar geriau nei kilimėliai!

koks greitissss

 

casual everyday life

 

~

 

mamos gimtadienis

nuotraukų-skaidrių žiūrėjimas per projektorių

gal kas turi skaidrių skaitmenintoją? kad nereikėtų skaidrių perfotografuoti, o tik magiškai nuskanuoti ir viską turėti kompe (ten tiek nematytų nežinomų klodų!).

 

vakarinis saulėlydis vietiniame Ąžuolyne

 

kažkas sumąstė vėl krūmus išpjauti, tad vėl panoramos atsiveria nuo Aukštųjų Šančių piliakalnio!

 

ir čia bebėgantis padariukas…

 

iki kitos dalies ir dar daugiau pusnų,

V.

🦛

fortai + rūkas

Vieną šeštadienio rytą tvyrant rūkui pakrovėme pilną mašiną ir išvažiavome – į Kauno miesto savivaldybę (tiesos dėlei, du kartus netyčia įvažiavome į Kauno rajoną, bet greitai kelias sugrąžino į Kauno miestą).

 

Planavome važiuoti į kitą upės pusę, pradėti nuo tolimiausio taško – I forto (nesirinkome jo pirmo tik dėl to, jog jis pirmas, tiesiog taip gavosi 😮).

 

Išlipom, fortas duobėj, nuo kelio mažai kas matėsi, bet lipant kalniuku – vis daugiau.

Rūkas nerealus.

 

Šiaip tie fortai labai įdomūs, statyti 19 a. pabaigoje, ir tada kas kelis metus vis perstatyti, tobulinti ir pan.

 

Statė aplink Kauną, kad apjuostų miestą ir jį padarytų tvirtovę – taip pasirinko, nes Kaunas labai geroj strategiškoj vietoj – tarp dviejų didelių upių.

Tą juostą sudarė fortai, sandėliai, kitokie pastatai ir pan. – čia laba geras žemėlapis yra.

 

Įdomu paklaidžioti, aukštyn žemyn, tamsu šviesu.

 

 

 

Čia geros šviesos radom!

 

20 a. pradžioje carinė Rusija planavo padaryti dar vieną fortų juostą aplink Kauną, bet jau nebespėjo, tik kai kuriose vietose pradėjo, bet nebaigė, fortų statybas.

 

Išlindus norisi saulės akinių, nes sniegas toks baltai akinantis 😎

 

Duobė su medukais.

 

Mažas praėjimas.

 

 

Pamačiau miegantį šikšnosparnį! Kiek nejauku buvo jį fotkinti, nes pirmas pamatytas (ar antras ar trečias toks laukinis), bet na štai ir jis!

 

Baltumos.

 

 

Tai va, internetas sako, jog Kaumo tvirtovė buvo tarp maždaug penkių geriausių visoje imperijoje, o Kauno – pati moderniausia!

 

 

Radome stalagmitų – colloboraton čia su J. apšvietimu.

 

Toks spalvotas kambariukas.

 

Užlipus ant kalno matosi taip.

 

Aukščiau viskas plačiau pasimato + pačiuožimai per erškėtrožių krūmus.

 

Laukia du + krentanti lazda.

 

🚗

 

Pakeliui Marvelės kriokliai ir labai geri nusiledimai nuo kalniuko su rogutėmis ir/ar pačiuožtuku.

 

🚗

 

Planavom tada berods 4 fortą aplankyt, bet mūsų kelias labai rekomendavo visus kitus fortus – tad užvažiavom į II-ąjį.

 

Atrodo labai panašiai/identiškai, gal nes šalia vienas kito.

 

Į vidų nebeėjau, nes šitame forte labai aiškiai daug ženklų prikabino, kad tikrai neiti vidun (ties kiekvienu įėjimu, kai I-ajame forte tik vienoje neaiškioje vietoje)!

 

Tai kiek aplink paėjome

 

 

..o tada ant stogo.

 

Pašokinėjimai su sniego gniūžte.

 

Arba toks žongliravimas su dviem!

 

Kaip akytės – toliai.

 

Dar geresni nučiuožimai žemyn + sniego efektas.

 

Kaip brolis sakė, čia stovi lyg Rio de Žaneire ta Jėzaus statula 😂

 

Meniniai projektai belaukiant.

 

🚗

 

Aplankėme Aleksoto geležinkelio perlaidą – nebuvau apie tokį dalyką girdėjusi ir šiaip tos aplylinkės naujos, nematytos buvo. Tikėjausi kiek didesnio tuneliuko!

 

🚗

 

Ir pakeliui šiek tiek į užšalusią Jiesą pažiūrėti ir pačiuožinėti slidžiais takeliais.

 

Toks tas Jiesios skardis…

 

Lauksiu žalesnių medžių ir varysiu daugiau Jiesios tyrinėti, labai sudomino 😍

 

+ daugiau fortų aplankyti, su dviračiu galbūt…

 

 

Iki kitų istorijų,

V.

🦛

šlapia linksma

Vasarinių mėlynių ir žemuogių istorijos – trečioji dalis.

A6 keliu +

 

Taigi, Paslaptingąjį dvarą (ok, prisiminiau, kad sakė niekam nesakyti, kad mus ten įleido, tai neberašysiu pavadinimo) planavom tik pamatyti, kaip atrodo iš lauko, gal dar paliesti sieną, bet netyčia gavosi taip, kad patekome į vidų.

Gavome privačią ekskursiją. Kurios didžiosios dalies nesupratau, nes gidas kazachas kalbėjo tik rusiškai – bet gavau keletą vertimų ir aišku visas intonacijas, kuriomis kalbėjo apie visą dvaro didybę, brangumą ir pnš.

 

Dvaro vienos pusės vaizdelis štai toks. Ežeras ir vienas tvenkinukas. Iš antrame aukšte esančių šokių salių ypatingai gražiai atrodo + vakarinė saulė!

 

Įėjimas pro rūsio pusę, visokios tokios meniškai neglotnios sienos.

 

Palikom batus ir ėjom kojniuoti kilimais ir pan. Čia sakė fotkinti menišką vazą, bet man labiau patiko meniškos plytelės.

 

Dar patogūs tokie laiptai.

 

Aprodė visus miegamuosius, vienas už kitą vis labiau fenci + super prabangūs vonios kambariai. Trečiame berods aukšte jau toks langiukas buvo, J. telpa.

 

O apie šitą nišą pasakojo, kaip svarstė, ar palikti, ir ten sofą pastatė. Irgi labai brangią. Ten viskas tik brangu ir svarbiai tai visada pabrėždavo, kažkokius skaičius sakydavo. Nu ir aišku sakė atsisėsti ant sofos ir mus nufotkys. Tai nesipriešinome.

Taigi, dvare viskas brangu + fotkink tą arba aną.

Buvo visai įdomu, nors gidas toks kreizi biški.

Dar turėjo fainą žaibo greitumo šunį.

 

🚗

 

Važiavome miegoti prie Skaidrio ežero poilsiavietės. Vanduo buvo labai šiltas, bet oras šaltokas, tai net neišsimaudėme 😔

Labai gražiai saulėlydinis dangus atrodė ant ežero.

Čia radau voveraičių pagal J. principą – kur yra beržynėliai.

Ir dar gimė grybų daina.

Ir sužinojome, kad miegoti mašinoje nėra geriau nei palapkėje – mašinoje reikia palikti pravirą bent šiek tiek langą, o tai yra mėgstamiausi uodų plyšiai.

 

Rytą vis dar nebuvo žadėto naktinio lietaus ir patraukėme į Visaginą – manėme, kad jis bus pats tas lietingu oru. Ir tikrai!

 

Patraukėme tyrinėti miestuko – lietaus ekskursija.

Meniški gatvės piešiniai.

 

Laiptai išvis pasakiški + su tokia šviesa.

Lietus jau čia.

 

Vietinis fontanas.

 

Labai daug medžių ant stogų šioje gatvėje-alėjoje.

 

Raudonplyčių namai. Apsiniaukę.

 

Vietiniam lidl radome meniškų kojinių be skylių. Ir daugkartinių maišiukų. Ir vis daugiau lietaus.

 

Visagine yra Visagino ežeras – kiek pakrypęs lieptelis, vėjas iš šonų, lietaus lašeliai visur, bet vis tiek smagu.

 

Macro’nina.

Tada ėjome į pelkę. Mėlynių ir girtuoklių. Labai šlapia. Nenuėjome. Ėjome atgal.

Radome juodų mėlynių – skanios. Ypatingos.

 

Bandymas pasiekti pelkę nr 2 – einant asfaltu. Pavyko!

 

Kukuižė. Čia J. fotkė. Apvali, nedidutė ir jauki.

 

Suoliukas. Ramu.

Grįžimas į miestą. Pietūs už savivaldybės.

 

🚗

 

Zarasai. Apžvalgos ratas.

 

Meniškas – J. priima užsakymus modeliauti, jei yra poreikis, kreipkitės.

 

🚗

 

Trumpai užsukome į Degučių pažintinį taką. Greit praėjome, užlipome į kalną, pamatėme šiokią tokią pelkutę.

 

🚗

 

Utena ir Dauniškio ežero fenci fontanas.

 

Pora kaip tvora (ar) pora prie tvoros – anot J.

 

Dauniškio laukiai (?)

 

🚗

 

Kadrėnai – ten yra wake parkas, kuriame ar panašiame norėčiau kada nors apsilankyti.

Labai skanios avietės ant kalno.

Paskutinės minutės pakeitimas važiuoti toliau.

 

🚗

 

Naktis prie Šventosios Ukmergės centriuky.

 

Ryte rytinė košė su viskuo. Ir upė.

Susipakavome ir patraukėme tyrinėti. Aprodyti J. mano šį taip mėgstamą miestuką!

 

Vilkmergėlė

 

Langų menas

 

Prie šito teko fotkintis berods 2014 (tiksliau, liepė, kai varėm į party’į Ukmergėj)… Pavyko rasti ir J. nufotkyti dabar.

 

Piliakalnis per tiek metų, man vis apsilankant Ukmergėje, labai pasikeitė! Dabar mažiau medžių, reikia eiti aplink kalną, kad pasiektum viršūnę, nebėra tiesiai kopti laiptų, supynės ant viršūnės bei balti balandžiai nutūpę ant kalno…

 

+ apšopinome J. už eurą ar du – visą naują komplektą svarbioms progoms.

 

Laiko Ukmergę delne.

 

🚗

 

Jonava irgi pakeliui – fontanai!

+

Šventėme gimtadienį, nors įrodymų neliko – viskas tik galvoje. Išmokome vaikščioti kaip beždžionės, aukštai ir kreizi – čia taip sakė J. po laipynių.

 

🚗

 

Po gimtadienio paminėjimo nr du su tikru tortu – kelionė iki Kadagių slėnio ir apylinkių.

Ir tuomet mano mėgstamos Dubravos pelkės – apėjome beveik aplink.

 

Labai įdomu ir gražu.

Puikūs radiniai.

 

Žalumos

 

Pelkė tokia

 

Ir pakeliui grįžtant – Pakalniškių piliakalnis. Su vaizdu į Pažaislį.

 

Tai va. Tokios buvo vasarinės atostogos liepą su daug mėlynių, žemuogių, žalumų, miškų, pelkių, dvirkų…

 

Iki kitų istorijų,

V.

🦛