šalpusniai ir žibutės

Kovas!

 

Žiegždrių atodanga

 

ir nuo jos toks jaukus vaizdelis su užšalusiomis mariomis

 

Dubravos pelkės kupstai

 

Dubravos pelkė yra mano mėgstamiausia pelkė, taip įdomu išėjus iš judraus siauro tako tyrinėti pelkės pakraščius!

 

Geras medžio šešėlis lange!

 

Pakeliui namo sutikau žavų ir drąsų katuką, kuris visaip rodėsi

 

…kol galiausiai man suvartė savo šokį ir jam pasibaigus – pasišalino.

Buvo įspūdinga!

 

Dar šiek tiek architektūrinių atradimų. Nežinau, ar anksčiau šitie pastatai buvo neįdomūs ir nepastebimi, ar tik dabar juos pastebiu dėl architektūros, o gal dėl to, kad taip gražiai viskas sutvarkyta ir nudažyta?

 

Pirmosios snieguolės!!

 

Ir vieną ankstų rytą buvau vienintelė keliaujanti autobusu 6:50.

Šviežiai pasnigo.

 

Labai jauki ir įdomi Birštono autobusų stotis 💚

 

Ir atvykau į Tris Paršelius! Visus glosčiau, maitinau, tvarkiau (labai daug nuotraukų IG sudėjau čia ir čia, šičia nenoriu plėstis). Visi nuostabūs ir vos kitokio charakterio nei kad žiemą (ožkos ir ožiai, ypatingai Miltė ir Oliveris, mažiau užsispyrę ir eina miegoti, kai prašau :D)!

 

Pavarinėjau aplink apylinkes įprastais ir naujais maršrutais. Čia jaukioji ir labai šalta Verknės upė, kuri žiemą visai kitaip nei vasarą atrodo, platesni horizontai atsiveria.

Antrądien net turėjau galimybę vieną koją išmaudyti (netikėtai) 😎

 

Trys Paršeliai yra įsikūrę tiesiai virš gervių autostrados – nuolatinis klykavimas ir skrendantys pulkai. Gaila tik kad leidžiasi jos tik kažkur už upės, tai nepamačiau iš arčiau.

 

Panorama

Toliai

 

Vieną rytą prabudus visur buvo balta, bet įdienojus viskas greit pratirpo.

 

Atradimai kažkur į viršų ir į dešinę.

Namukas beveik be langų.

 

Dar vienas apleistas medinis namelis.

 

Tos kalvos ten! Vis atrodė, kad va už anos kalbos jau bus sodyba, bet, deja, už kalvos būdavo kita kalva 😂 Ir dar šituos laukuos dvi lapes pamačiau!

 

Aplankėme naujuosius jaunuosius veršelius, čia mano pats geriausias video ever, kai glostau Gražuolytę, labai mielas pūkuotas katinas ant peties ir dar jos brolis dvynys Gražuoliukas prieina, kai kviečiu ❤️

 

Saulėlydžiai kasdien įstabaus grožio! Taip labai, kad net bėgi iš namų be striukės ir fotkinii

 

Pašvietimas ir pakaitinimas prieš nusileidžiant 😎

 

Ir taip ir panašiai viską gražiai apšviečia, bet ir pavasarines balas (o ypatingai mano dažytą tvorą! :D)

 

Saulėta + apsiniaukę

 

Chalva, kuri labai norėjo eiti kartu pasitikti.

Iki, Paršeliai!

 

🚗

 

Aukštyn į Rokantiškių piliavietę.

 

Kokia graži ta Naujoji Vilnia!

Čia taip gerai matosi priešais esanti mano kita mėgstama panoraminė kalva.

 

Ir vaizdas centriukan.

 

Apėjau Striečiukų taką, tiksliau apčiuožiau.

Pasislėpęs akmuo tarp sniego su spygliukais (labai padeda nepaslysti!).

 

😍

 

🚗

 

Dar įdomių tarpukario Kauno namukų.

 

Atidarė galerijas ir mes su A. nuėjome. Paroda nelabai įdomi, bet svarbu apsilankėme 😀

 

Jei reiktų parduoti mašiną, statyčiau ją šioje gatvėje, kur gyvena ši kačių gauja, laukčiau saulėtos dienos ir va tokių aplinkybių, kuomet kačiukai deginasi.

 

O čia kitokie kačiukai deginasi 😎

 

Snieguolių vis daugiau, čia jaukus kupstukas ant saulės šildosi.

 

Ir visi kiti šildosi – ir katukas, ir ugniagesiai.

 

Nors ir saulėta, tačiau Pažaisly visada pučia šaltas vėjas.

Paukščiukų kiek visokių!

 

Ir koks pasakiškas dangus.

Apėjome marių pakraštį palei krantą – vėl, šįkart ant ledo, vasarą teko ir mariomis bristi, kad tik ant takelio nereiktų eiti 😂

 

Ir šaknys-voro kojos. Kaip aukštai skardis anksčiau buvo. Čia lyg pamatyti, kas slepiasi po medžio šaknimis.

 

Nutirpus sniegui šitas medis dar įspūdingiau atrodo!

 

Ir žibutės, pagaliau! Tąkart iš pradžių kiek kukliai slėpėsi po pernykščiais lapais, bet kur saulėčiau, daug daugiau išsiskleidusių ir geriau pastebimų buvo!

 

Ir ankstyvieji šalpusniai!

Ir snieguolių daug buvo!

Laukiu labai kitų augaliukų pasirodant (pelėžirnių ir raktažolių labiausiai…)

 

sniego pūga

sausio antros dalies istorijos

vis dar snieguota

vis labiau

 

dar vieną saulėtą dieną varėme į biblioteką

Kaip įdomu įprastose gatvėse atrasti naujų vaizdų, kurių anksčiau nepastebėjai!

 

ir pakeliui ledų užsukome

 

Pašalusi Nemuno senvagė ir cirrostratus debesukai

 

~

 

Atradimas – redutas, nutolęs per kiek daugiau kilometrą nuo namų ir kuriame niekada neteko būti 😮 Tais senais laikais čia buvo daug krūmų, neįžengiama ir šiaip visi žinojo, kad ten eiti negalima. Bėt jė, tie laikai baigėsi, dabar čia galima kalvomis pasivaikščioti, yra medžių ir tvenkinukai. Dar reiks kada dienos šviesoje pamatyti!

 

Ir čia lyg koks Eifelio bokštas šviečia 😀

 

 

🚗

 

Naująją Vilnią pasiekėme ir tada prasidėjo pūga. Kelias dienas! Vieną vakarą jai tebevykstant, ėjom apžiūrėti ir ją patirti.

 

Vietoj drabužių padžiautos sniego pusnys 😎

 

Snieguota kur tik pažvelgsi

 

Klampojimas šaligatviu – greit atradom, kad geriau eiti keliu, o kai važiuoja mašina – šokti į pusnį

 

Pūga vis dar vyksme

Medžiai nulinkę nuo sniego svorio

 

Kelios antytės, kurios eina ten, kur tu eini

 

Sniego svoris daug medžių ne tik palenkė žemyn, tačiau ir nulaužė mažas bei dideles šakas arba netgi storus medžius į dvi dalis padalino 😮

Baisiai atrodė

 

Toks tas piliakalnis, visas baltas labai

Laiptai tik įsivaizduojami

 

Labai gražiai ❤️

 

~

 

Čia kai užlipi ant palangės, atidarai langą, pasilenki ir žiūri kairėn – matosi tas jaukus Rokantiškių piliakalnis su vakaro dangaus spalvomis

 

O į kitą pusę – net ir neatidarius lango matosi – jaukioji panorama, čia dar vakaro saulės nuspalvinta!

 

Pilnatis, lyg ir su halu!

 

~

 

Vieną penktadienį variau ant panoraminio kalno daryti gimtadieninį video

 

Ant tvorų, namų, visur!

 

Naujas tvoros stilius

 

Rask mašinas

 

Snieguota

 

 

Storas prilipęs sniego sluoksnis

Įdomu, jog medžiai tik iš vienos pusės aplipę sniegu. Taigi einant atgal medžiai buvo juodesni nei baltesni

 

Jaukioji panorama į N. Vilnios senamiestį ir Rokantiškių piliakalnį

 

Sniego kupstas

 

V. Vilnios architektūra

 

Pradedame koldūnų verslą – smagus užsiėmimas (išskyrus ta dalis, kai reikia tarkuoti morkas)

 

Gražučiai 😍 Buvo daug ir visokių!

 

O va vieną dieną taip susipažinau su R.

 

Tai va, sausis buvo baltas ir net dabar šitai rašant, lauke vis dar balta! Vauč

 

Iki kito karto,

V.

🦛

sausio pusnys

sausio nuotykių pirma dalis

 

pirma žiema per kokius 6 metus (?) (pamenu tokią vieną sneiguotą dieną prieš kelis metus ir prieš tai hmn gal prieš mano atvykimą į Vln kažkada?..)

pamėgau sniegą

ir net žiemą

labai mėgstu žiūrėti, kaip sninga

 

tokios aplinkybės – kai sniegas laikosi medžiuose – yra mano mėgstamiausias fotografuoti, o sausį tokių dienų buvo non-stop

 

taigi

 

pirmosios dienos dar buvo besniegės, netyčia atradau kietą dviračių taką, tiksliau, susikūriau trasą 😎

čia susižvalgome su mielu kačiuku pro langą

 

ir dar tas magiškas rūkas, kuris visada būna magiškas

 

pasislėpusi Napaleono kepurė

 

berods tik trečiąją dieną pradėjo pagaliau snigti ir Kaune! (nors taip minimaliai, kai kitur sakė buvo daug, naudojo kastuvus ir pan.)

čia tas šlapias sniegas

ir dar visur ant medžių

 

mėnesio pradžioje nutiko daug ratų ir podkestų vietiniame Ąžuolyne

 

~

 

o vieną savaitgalį kaip reikiant pasnigo

 

štai taip gražiai! ėjom žiūrėti į šilą

 

traukinys kaip visada vietoje ir laiku

 

❤️

 

sniegas visur

 

vėl sutikom gulbių gauja ir va

 

~

 

ryte matau tokį vaizdą, visur taip gražiai balta ir šviečia!

 

išėjau atlikti dviejų misijų, pakeliui prisižiūrėjau varveklių, sniego…

 

Vilnelė

 

pirma misija: nuėjus beveik 2 km ir 20 min pastovėjus eilėje gavau pašto ženklą! jė! (dabar tikiuosi, kad atvirukas pasieks gavėją…)

antra misija: nuėjau kitus beveik 2 km ir neradau, ko reikėjo (radau vėliau kitur!)

 

visada patinka pažiūrėti į Rokantiškių piliakalnį, ypač šitoj gatvelėj

 

dar panašiai kilometrų tą pačią dieną nuėjau, truputį čiuožiau, žiūrėjau į antis, čia N. Vilnios įžymybių apžiūra vyksta

 

taip apšviesta ir tokie debesys! 😮

 

~

 

vieną vakarą sutikau jubilijatę

planavome nueiti į  Vingį, bet vis tik pažiūrėjome į jį tik iš kitos upės pusės ir pasiekėme tiltą (minus trylika berods su vėjuku)

paaugęs Spirgis (Naminis, Laukinis, 3) – super pasiutęs kačiukas

 

dviese

 

šeimyninis gyvenimas

 

~

 

kitądien su J. sutarėme paklampoti po pusnis

ir toks žydras dangus buvo!

 

pasislėpusios laiptų pakopos

 

jaukioji panorama, taip vaisku ir viskas taip gerai matosi, net Liepkalnis!

 

meniškas varveklis-padaras

 

 

su kepurėlėmis

 

keitėmės mindūnių vaidmenis aka kas mins pusnis iki kelių pirma

 

selfis ant Pūčkorių piliakalnio

 

deginomės saulutėje, gėrėme skanią J. arbatą ir dar skanesnius jos sausainius

o kuprinėms irgi patiko ši vietukė (dvi šakos pagal spec. užsakymą)

 

vietinis kaimynų katinas irgi deginasi

 

pakeliu užuolaidą, kad kuo daugiau šviesos matytųsi ir justųsi

jauku

 

~

 

vėliau – toliau tyrinėjamo čiuožinėjimo galimybėss, čia

saulė su sniegu ant medžio šakų

 

model

 

taip gražiai sniegas medžiuose (gal tik kokį šeštą kartą tai rašau ir dar rašysiu antroje dalyje ir t. t., kol sniegas nesibaigs turbūt)

 

rogutės yra super. dar geriau nei kilimėliai!

koks greitissss

 

casual everyday life

 

~

 

mamos gimtadienis

nuotraukų-skaidrių žiūrėjimas per projektorių

gal kas turi skaidrių skaitmenintoją? kad nereikėtų skaidrių perfotografuoti, o tik magiškai nuskanuoti ir viską turėti kompe (ten tiek nematytų nežinomų klodų!).

 

vakarinis saulėlydis vietiniame Ąžuolyne

 

kažkas sumąstė vėl krūmus išpjauti, tad vėl panoramos atsiveria nuo Aukštųjų Šančių piliakalnio!

 

ir čia bebėgantis padariukas…

 

iki kitos dalies ir dar daugiau pusnų,

V.

🦛