variau nes, ten šalia buvo miškas. didelis žalias plotas. mačiau taip pat ir tą pievos plotą, bet nieko daug iš jo nesitikėjau – pievą įsivaizdavau plokščią su žemai nupjauta žole, žodžiu, nelabai įdomią vietą, nors aišku geriau nei asfalutota gatvė. vis tik ne! nenuvertinkite pievų.
lija kasdien (išskyrus gal kelias dienas).
pirmas kartas einant pievos krašteliu
pakeliui į mišką
vienišas privatus namas su dideliu sklypu tarp garažų daugiabučių fone
o šati ir miškas!
daug senų ir įdomių medžių – dar nespėjau visų pamatyti
ilgai neužtrukau, nes čia pasiekiau savo asmeninį rekordą: sustojus vienai sekundei ant manęs nutūpdavo kokie 70 uodų
praėjimas pieva kitą dieną
kokios žalumos, kalvelės, medžiai!
kitąkart miške sukau į dešinę pusę, nežinodama, kur mane nuves
pasirodo, ten eina mokomasis takas, daug visokių stendų
ir tokia nereali bala, kurioje bandžiau (nesėkmingai) surasti stende reklamuotų tritonų
gal kitąkart pavyks rasti 😎
kiek kiškiakopūsčių!
tankiai augantys medukai
nuo piliakalnio
Kirmijos upelis – girdisi ir iš toli, po to dar tenka iki jo nemažai nusileisti
Nemunas už lapų
ameizing
kiek kaminukų!
o čia buvo išėjimas į pievą bent vienam mažam ratui – ir kokia šviesa ir kokios spalvos!
nuostabiai atrodo!
ši nuotrauka labai gerai parodo miesto plėtimąsi – daugiabučiai centre, pakraščiuose – pieva, o viduryje jau iššluota žemė-purvynė, kurioje, atrodo, tikriausiai kažką statys
tikrai, pati įdomiausia pieva ever kokioje esu buvusi! įdomi ir lietui lijant, ir saulei šviečiant. kiek daug įvairių augaliukų ir įdomybių yra joje.
nemigos fotografija pro langą
žvaigždės ir šiaip matosi, būna tamsu
in memorian mano mėgstamiausias puodukas su mėgstamiausia genmatcha arbata + begemotinis geriausias sietelis + tas kietas arbatinis, rastas prie konteinerio (1,5 puodelio)
lenkų kalbos apraškos pietų Lietuvoje
ir visi šviesaforai tokie 😂
medžiai pakelėse
šiek tiek daugiabučių architektūros
fone saulėlydis
taip, neįtikėtina, bet šis monstras techniškai yra vienas namas
koks įdomus įėjimas 😮
mėgaujasi vakaru
kasimas po langais
akimirka, kai supratau, kad laiptinės sienos yra žalios spalvos
nuo to tolimesniojo tilto
5 km – ir esi toliausiai turbūt kiek įmanoma pereiti per miestą iki kažkokio užkampio
tiltas nuo kurio šokinėjo šokinėtojai. buvo labai įdomu ir linksma į juos žiūrėti
šermukšniai!
pieva daugiabučio fone
ta pieva, kažkada ir į mišką už jos nueisiu
nematytos architektūros balkonai
laiptukai į niekur su slyvomis 1
laiptukai į niekur su slyvomis 2
ir vieną rytą sudužo mano mėgstamiausias puodelis 😢
kitą dieną dužo lėkštė
prieš tai nepamenu, kada ką buvau sudaužiusi, išvada – geriau plytelių virtuvėje neturėkite, jei turite mėgstamiausių puodelių
cepelino formos katinas
o už kampo – gandras 🤔
koks raštas!
sukritėliai
kanjoniukas
radau ąžuolo šakelę
ir akmenį
gražaus lietaus ir saulės,
v.
p.s. o kas auga pievoje, pamatykite čia (stories)
rip puodeliui.. gražiai tarnavo.
😢
Užjaučiu dėl puodelio, man irgi taip buvo. Gražios nuotraukos, atrodo, gyveni ramybėje!
Aha, kai sudužo, iškart apie tave pagalvojau, vis gi mūsų puodeliai iš tos pačios palėpės atkeliavo. Svarbu, kad naudojome ir džiaugėmės, kol jie su mumis buvo ♥️ Ačiū, laukiu tavęs svečiuose.
Labai gražus miškas! Gal žinai, kas tam medžiui su didele anga nutiko? Perkūnas supyko? 🤔
Man rodos, kad taip, perkūno darbas 😄 Kai prie jo vėl teks būti, nufotkinsiu tau aprašymą 😎