sausio pusnys

  • Post comments:4 Comments
  • Reading time:4 mins read

sausio nuotykių pirma dalis

 

pirma žiema per kokius 6 metus (?) (pamenu tokią vieną sneiguotą dieną prieš kelis metus ir prieš tai hmn gal prieš mano atvykimą į Vln kažkada?..)

pamėgau sniegą

ir net žiemą

labai mėgstu žiūrėti, kaip sninga

 

tokios aplinkybės – kai sniegas laikosi medžiuose – yra mano mėgstamiausias fotografuoti, o sausį tokių dienų buvo non-stop

 

taigi

 

pirmosios dienos dar buvo besniegės, netyčia atradau kietą dviračių taką, tiksliau, susikūriau trasą 😎

čia susižvalgome su mielu kačiuku pro langą

 

ir dar tas magiškas rūkas, kuris visada būna magiškas

 

pasislėpusi Napaleono kepurė

 

berods tik trečiąją dieną pradėjo pagaliau snigti ir Kaune! (nors taip minimaliai, kai kitur sakė buvo daug, naudojo kastuvus ir pan.)

čia tas šlapias sniegas

ir dar visur ant medžių

 

mėnesio pradžioje nutiko daug ratų ir podkestų vietiniame Ąžuolyne

 

~

 

o vieną savaitgalį kaip reikiant pasnigo

 

štai taip gražiai! ėjom žiūrėti į šilą

 

traukinys kaip visada vietoje ir laiku

 

❤️

 

sniegas visur

 

vėl sutikom gulbių gauja ir va

 

~

 

ryte matau tokį vaizdą, visur taip gražiai balta ir šviečia!

 

išėjau atlikti dviejų misijų, pakeliui prisižiūrėjau varveklių, sniego…

 

Vilnelė

 

pirma misija: nuėjus beveik 2 km ir 20 min pastovėjus eilėje gavau pašto ženklą! jė! (dabar tikiuosi, kad atvirukas pasieks gavėją…)

antra misija: nuėjau kitus beveik 2 km ir neradau, ko reikėjo (radau vėliau kitur!)

 

visada patinka pažiūrėti į Rokantiškių piliakalnį, ypač šitoj gatvelėj

 

dar panašiai kilometrų tą pačią dieną nuėjau, truputį čiuožiau, žiūrėjau į antis, čia N. Vilnios įžymybių apžiūra vyksta

 

taip apšviesta ir tokie debesys! 😮

 

~

 

vieną vakarą sutikau jubilijatę

planavome nueiti į  Vingį, bet vis tik pažiūrėjome į jį tik iš kitos upės pusės ir pasiekėme tiltą (minus trylika berods su vėjuku)

paaugęs Spirgis (Naminis, Laukinis, 3) – super pasiutęs kačiukas

 

dviese

 

šeimyninis gyvenimas

 

~

 

kitądien su J. sutarėme paklampoti po pusnis

ir toks žydras dangus buvo!

 

pasislėpusios laiptų pakopos

 

jaukioji panorama, taip vaisku ir viskas taip gerai matosi, net Liepkalnis!

 

meniškas varveklis-padaras

 

 

su kepurėlėmis

 

keitėmės mindūnių vaidmenis aka kas mins pusnis iki kelių pirma

 

selfis ant Pūčkorių piliakalnio

 

deginomės saulutėje, gėrėme skanią J. arbatą ir dar skanesnius jos sausainius

o kuprinėms irgi patiko ši vietukė (dvi šakos pagal spec. užsakymą)

 

vietinis kaimynų katinas irgi deginasi

 

pakeliu užuolaidą, kad kuo daugiau šviesos matytųsi ir justųsi

jauku

 

~

 

vėliau – toliau tyrinėjamo čiuožinėjimo galimybėss, čia

saulė su sniegu ant medžio šakų

 

model

 

taip gražiai sniegas medžiuose (gal tik kokį šeštą kartą tai rašau ir dar rašysiu antroje dalyje ir t. t., kol sniegas nesibaigs turbūt)

 

rogutės yra super. dar geriau nei kilimėliai!

koks greitissss

 

casual everyday life

 

~

 

mamos gimtadienis

nuotraukų-skaidrių žiūrėjimas per projektorių

gal kas turi skaidrių skaitmenintoją? kad nereikėtų skaidrių perfotografuoti, o tik magiškai nuskanuoti ir viską turėti kompe (ten tiek nematytų nežinomų klodų!).

 

vakarinis saulėlydis vietiniame Ąžuolyne

 

kažkas sumąstė vėl krūmus išpjauti, tad vėl panoramos atsiveria nuo Aukštųjų Šančių piliakalnio!

 

ir čia bebėgantis padariukas…

 

iki kitos dalies ir dar daugiau pusnų,

V.

🦛

This Post Has 4 Comments

  1. Winter Hater

    iš tavo nuotraukų susidaro įspūdis, kad net žiemą galima gyventi. įkvepia!

    1. Vi Kontrimaitė

      Tikrai taip, man šiemet net pradėjo patikti žiema! 😮 Jei tokia, tai galėtų tęstis ilgai (kartais pasimaišant su pavasariu :D)…

  2. Arūnas

    Puikiai

Leave a Reply to Winter Hater Cancel reply