Vasarinių mėlynių ir žemuogių istorijos – trečioji dalis.

A6 keliu +

 

Taigi, Paslaptingąjį dvarą (ok, prisiminiau, kad sakė niekam nesakyti, kad mus ten įleido, tai neberašysiu pavadinimo) planavom tik pamatyti, kaip atrodo iš lauko, gal dar paliesti sieną, bet netyčia gavosi taip, kad patekome į vidų.

Gavome privačią ekskursiją. Kurios didžiosios dalies nesupratau, nes gidas kazachas kalbėjo tik rusiškai – bet gavau keletą vertimų ir aišku visas intonacijas, kuriomis kalbėjo apie visą dvaro didybę, brangumą ir pnš.

 

Dvaro vienos pusės vaizdelis štai toks. Ežeras ir vienas tvenkinukas. Iš antrame aukšte esančių šokių salių ypatingai gražiai atrodo + vakarinė saulė!

 

Įėjimas pro rūsio pusę, visokios tokios meniškai neglotnios sienos.

 

Palikom batus ir ėjom kojniuoti kilimais ir pan. Čia sakė fotkinti menišką vazą, bet man labiau patiko meniškos plytelės.

 

Dar patogūs tokie laiptai.

 

Aprodė visus miegamuosius, vienas už kitą vis labiau fenci + super prabangūs vonios kambariai. Trečiame berods aukšte jau toks langiukas buvo, J. telpa.

 

O apie šitą nišą pasakojo, kaip svarstė, ar palikti, ir ten sofą pastatė. Irgi labai brangią. Ten viskas tik brangu ir svarbiai tai visada pabrėždavo, kažkokius skaičius sakydavo. Nu ir aišku sakė atsisėsti ant sofos ir mus nufotkys. Tai nesipriešinome.

Taigi, dvare viskas brangu + fotkink tą arba aną.

Buvo visai įdomu, nors gidas toks kreizi biški.

Dar turėjo fainą žaibo greitumo šunį.

 

🚗

 

Važiavome miegoti prie Skaidrio ežero poilsiavietės. Vanduo buvo labai šiltas, bet oras šaltokas, tai net neišsimaudėme 😔

Labai gražiai saulėlydinis dangus atrodė ant ežero.

Čia radau voveraičių pagal J. principą – kur yra beržynėliai.

Ir dar gimė grybų daina.

Ir sužinojome, kad miegoti mašinoje nėra geriau nei palapkėje – mašinoje reikia palikti pravirą bent šiek tiek langą, o tai yra mėgstamiausi uodų plyšiai.

 

Rytą vis dar nebuvo žadėto naktinio lietaus ir patraukėme į Visaginą – manėme, kad jis bus pats tas lietingu oru. Ir tikrai!

 

Patraukėme tyrinėti miestuko – lietaus ekskursija.

Meniški gatvės piešiniai.

 

Laiptai išvis pasakiški + su tokia šviesa.

Lietus jau čia.

 

Vietinis fontanas.

 

Labai daug medžių ant stogų šioje gatvėje-alėjoje.

 

Raudonplyčių namai. Apsiniaukę.

 

Vietiniam lidl radome meniškų kojinių be skylių. Ir daugkartinių maišiukų. Ir vis daugiau lietaus.

 

Visagine yra Visagino ežeras – kiek pakrypęs lieptelis, vėjas iš šonų, lietaus lašeliai visur, bet vis tiek smagu.

 

Macro’nina.

Tada ėjome į pelkę. Mėlynių ir girtuoklių. Labai šlapia. Nenuėjome. Ėjome atgal.

Radome juodų mėlynių – skanios. Ypatingos.

 

Bandymas pasiekti pelkę nr 2 – einant asfaltu. Pavyko!

 

Kukuižė. Čia J. fotkė. Apvali, nedidutė ir jauki.

 

Suoliukas. Ramu.

Grįžimas į miestą. Pietūs už savivaldybės.

 

🚗

 

Zarasai. Apžvalgos ratas.

 

Meniškas – J. priima užsakymus modeliauti, jei yra poreikis, kreipkitės.

 

🚗

 

Trumpai užsukome į Degučių pažintinį taką. Greit praėjome, užlipome į kalną, pamatėme šiokią tokią pelkutę.

 

🚗

Dauniškio laukiai (?)

 

🚗

 

Kadrėnai – ten yra wake parkas, kuriame ar panašiame norėčiau kada nors apsilankyti.

Labai skanios avietės ant kalno.

Paskutinės minutės pakeitimas važiuoti toliau.

 

🚗

 

Naktis prie Šventosios Ukmergės centriuky.

 

Ryte rytinė košė su viskuo. Ir upė.

Susipakavome ir patraukėme tyrinėti. Aprodyti J. mano šį taip mėgstamą miestuką!

 

Vilkmergėlė

 

Langų menas

 

Prie šito teko fotkintis berods 2014 (tiksliau, liepė, kai varėm į party’į Ukmergėj)… Pavyko rasti ir J. nufotkyti dabar.

 

Piliakalnis per tiek metų, man vis apsilankant Ukmergėje, labai pasikeitė! Dabar mažiau medžių, reikia eiti aplink kalną, kad pasiektum viršūnę, nebėra tiesiai kopti laiptų, supynės ant viršūnės bei balti balandžiai nutūpę ant kalno…

 

+ apšopinome J. už eurą ar du – visą naują komplektą svarbioms progoms.

 

Laiko Ukmergę delne.

 

🚗

 

Jonava irgi pakeliui – fontanai!

+

Šventėme gimtadienį, nors įrodymų neliko – viskas tik galvoje. Išmokome vaikščioti kaip beždžionės, aukštai ir kreizi – čia taip sakė J. po laipynių.

 

🚗

 

Po gimtadienio paminėjimo nr du su tikru tortu – kelionė iki Kadagių slėnio ir apylinkių.

Ir tuomet mano mėgstamos Dubravos pelkės – apėjome beveik aplink.

 

Labai įdomu ir gražu.

Puikūs radiniai.

 

Žalumos

 

Pelkė tokia

 

Ir pakeliui grįžtant – Pakalniškių piliakalnis. Su vaizdu į Pažaislį.

 

Tai va. Tokios buvo vasarinės atostogos liepą su daug mėlynių, žemuogių, žalumų, miškų, pelkių, dvirkų…

 

Iki kitų istorijų,

V.

🦛