ankstyvo ryto šviesos

 

 

 

audros padariniai prie upės

 

dviračiu per seniai lankytas vietas, po to sakė, kad nukankinau

 

atradimai antakalnio akligatvinėse gatvelėse

 

dar viena gegužraibė – sidabriukė, aprašymas sakė taip: auga pušyne, šalia mėlynynų, sunkiai pastebimos. puikiai atitiko visus kriterijus! o šalia dar ir voveraitė augo po eglute

 

žaliųjų ratukas ieškant miškinių lelijų, kurių koordinatės paslaptingai pradingo iš mapsų

 

☀️

 

žydinčių grikių pieva

 

vieną antradienį išvažiavome bokštus aplankyti

čia – visada išvaizdus Labanoro bokštas

 

Šiliniškių bokštas visada mano top bokštų viršuje – puikiausios panoramos į visas puses

 

ir aišku kaip be Ladakalnio, nors ir prieš dvi savaites savarankiškai teko jį aplankyti

 

vienintelis pirmąkart lankytas bokštas – Rubikių! Į vieną pusę matosi ežeras, o kitoje – geltoni javų laukai

 

kiek aukščiau tarp medžių

 

kai eini bandelių ir užtinki saulėgrąžų lysvelę 🇺🇦

 

katė susipažįsta su kaimynų haskiu, kuris nuolatos balkone čilina

 

rugpjūti nerealios reklamos buvo – “dėl spalvoto popieriaus nesiplėšyk” 🌈

 

ilgiausias tunelinis-kieminis praėjimas vilniuje

 

vakarinė saulė ☀️

 

falafelinis kebabas vienam su Tauro kalno panorama

 

🌿

 

🐱🌵

 

medinės miesto architektūros muziejus, labai rekomenduoju!

 

naujas vietinis miškas

 

išsirikiavę

 

šeškinėje atsirado nauji takai su rūku! nebėra duobėtų takelių kaip mano gyvenimo metu tenais

 

 

saulėtų dienų!

vi

☀️

buvo daug šilokų, daug laipsnių, daug architektūros, daug žalumos

 

jaukiai apšviesti kupiškėniški (?) paparčiai

 

Kupiškio malūnas vidur kiemų su medeliais

 

Kupiškio panoramos

 

vaizdelis link marių

maudynės

 

Uošvės liežuvį aplankėm su saulėlydžio spalvomis

buvo gegužraibių bei kitų augalėlių

o čia – kiškio ašarėlės – vieni mieliausių miglinių žolinių augaliukų

 

vieną rytą užsukome pas Verą Šleivytę

 

jos fotografijas matėme knygose bei parodose

deja, bet tądien visos durys buvo uždarytos

tad pabuvome kieme

 

Astravo dvaro parduotuvė su gandru

o prie dvaro visi liūtai vis dar savo vietoje

o tiltas per Širvėną vis dar ilgiausias

 

Kirkilų ežerėliai labai jaukūs tiek žiemą, tiek vasarą!

 

link bokšto viršaus

 

o viršuje – visi ežerėliai

 

garsioji Karvės ola, dėl kurios visą kelionę ir suplanavome

joje taip jaukiai vėsu po visų didelių laipsnių aukščiau

aplankėme ir visas kitas vietines smegduobes

 

lauktuvės iš stumbryno bei Uošvės liežuvio!

 

Dzūkijos kalvos, pievos bei aguonynai ❤️

 

žemuogių saujos šalia namų

 

formos kokios!

 

vietinio miško nauji takeliai

 

vakariniai oro balionai

 

baletas lauke

 

kai namų langai į šiaurę, bet labai pasistengus gali matyti saulėlydžių spalvas

 

garuoja po lietaus

 

glotnūs miškiniai žolynai

 

pataisai – senesni už dinozaurus

 

beieškant tų gegužraibių, neturint tikslių koordinačių

 

pelkių liepteliai 🔥

 

o pelkėje – jaukieji pelkiniai skiautalūpiai

 

praėjus visą taką pagaliau radau ir tas gegužraibes, dėl kurių važiavau tiek traukiniu ir dar šiek tiek dviračiu, – tamsialapius skiautalūpius

 

ig rašiau taip: Tamsialapis skiautalūpis – vienintelis gegužraibinių šeimos augalas, pakantus nederlingai žemei, todėl jis sutinkamas smėlynuose, dažniausiai pajūryje – dėl šios priežastis tamsialapis skiautalapis dar vadinamas kopų orchidėja 💜 Kvapas kaip vanilės!

 

dar turėjau laiko, tad važiavau aplankyti vietinio Ladakalnio su ežerinėmis panoramomis

ir daug jaukių miško takelių be jokių besivejančių šunų!

bei kelionės pabaigoje dar kartą pasiuosčiau prie tamsialapių skiautalūpių

 

šuniukus palieka taip, kol žmonės prekinasi parduotuvėje

 

aš pasičiupau ledų

aplankiau vietinį dviratininką

ir grįžau namo labai pilnu traukiniu

 

tokie tie vasariniai įspūdžiai ⭐

 

iki kitų istorijų!

vi